Bendrai šia sąvoka apibūdinamos visos įmonės, kurios gaminą panašų produktą pasitelkdamos tokias pačias arba panašias medžiagas bei taikydamos panašų gamybos principą, technologiją. Dažniausiai jos dar yra skirstomos į skirtingas grupes, kuriose apibūdinamos pagal naudojamą žaliavą, pobūdį, pagal kurį vykdoma gamyba, arba gaminių tiesioginę paskirtį. Ir nors visame pasaulyje yra priimtos šios klasifikavimo taisyklės, tačiau kiekvienoje šalyje išskiriamos bei vyrauja tam tikros šakos, priklausomai nuo tam regionui būdingų pramonės savybių. Neretai tai būna susieja su žaliavų ištekliais toje šalyje arba istorinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis specializacijas tam tikrose kryptyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra išskirtinė linų apdirbimo pramonė, tačiau nerasime aukso pramonės, kadangi šios medžiagos gavyba mūsų šalyje nevyksta. Tačiau yra ir gana bendrų šakų, tokių kaip statybų pramonė, maisto pramonė, kurias galime rasti praktiškai bet kuriame krašte.

Statybų pramonė ir jos tendencijos

Tai viena iš seniausių ir populiariausių pramonės šakų, kuria sutiksime praktiškai visur, kadangi visiems žmonėms reikia namų bei kitokios paskirties pastatų, bet kurių neišsiverčia nė viena valstybė jau nuo labai senų laikų. Ir nors istorija sena, tačiau statybų pramonė keičiasi beveik nuolat, pagrindinis tai lemiantis veiksnys yra tobulėjančios technologijos ir modernėjantys procesai, kurie tobulinami kiekvieną dieną ir šis procesas niekada nebus baigtinis, kad ir kokią gerą medžiagą ar technologiją pavyktų sukurti, ją visuomet galima patobulinti vienu ar kitu aspektu. Dabartinės tendencijos rodo, jog ši sritis neišvengė visame pasaulyje plintančių tvarumo bei aplinkos apsaugos idėjų. Ir jeigu anksčiau pagrindinis tikslas buvo pastatyti greičiau ir daugiau, tai šiuo metu prie to pridedamas labai svarbus aspektas – reikia statyti kuo mažiau kenkiant aplinkai. O tai kartais iš esmės keičia ne tik technologijas, bet ir naudojamas medžiagas. Prie to kažkiek prisideda ir senkantys kai kurių medžiagų resursai, todėl jau kuris laikas stengiamasi jas tausoti ir, kiek tik įmanoma, pakeisti kitomis. Dar labai svarbiu aspektu tampa pakartotinis panaudojimas, todėl dabar kaip niekada anksčiau daug dėmesio skiriama įvairių medžiagų bei produktų perdirbimui ir jų antriniam naudojimui. Šioje srityje neatsilieka ir Lietuvos pramonės įmonės, kuriose plačiai taikomos tvarumo strategijos.

Pramonės įmonių indėlis ekonomikai

Praktiškai kiekviena didelė pramonės šaka turi nemažą indėlį į šalies ekonomiką, ne išimtis yra ir statybų pramonė, kuri Lietuvoje vystoma labai plačiai. Pirmiausia, tokios įmonės sukuria ne tik produktus, bet ir darbo vietas tikrai dideliam kiekiui žmonių, kas tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie stabilios valstybės ekonomikos. Be to, ši sritis yra bene iš matomiausių, kurios sukurtus rezultatus galima pastebėti praktiškai visur – tiek matome pastatus miestuose, tiek kelių infrastruktūra, tiek kažkokius pavienius objektus. Kai tuo tarpu kitos įmonės orientuojasi į savo gaminamą produktą, kuris neretai su tuo nesusiejusiems žmonėms yra praktiškai nepastebimas, tačiau šalis iš to gauna nemažas pajamas, kurios papildo bendrą biudžetą ir leidžia išlaikyti stabilią ekonomiką tuos pinigus panaudodama visų gyventojų bendriems tikslams. Aišku, tai nėra vienintelis šalies ekonomikos variklis, tačiau jis yra tikrai vienas iš svarbesnių.